Siūlome jauniesiems bei pagrindiniams vestuvių dalyviams
apsirengti autentiškus Mažosios Lietuvos tautinius kostiumus. Jie pasiūti
pasitelkus istorinę medžiagą, senus išlikusius audinių raštus. Dalis medžiagų
išaustos senoviškomis rankinėmis staklėmis.
Kostiumus pagal istorinę medžiagą atkūrė KU dėstytoja
E.Matulionienė.
Moteriško kostiumo sudedamos dalys
Sijonai – XIX a.pr. dryžuoti (juoda –raudona,
raudona-mėlyna-žalia-juoda-geltona) ar languoti susiūti vilnoniai sijonai,
kurie vadinti marginėmis. XIX a.pab. lietuvninkų sijonai buvo vienspalviai
(austi eglute) , išilgadryžiai ir languoti, tamsesnių spalvų.
Marškiniai – balti lininiai, vėliau medvilniniai, siuvami iš
stačiakampių audeklo gabalų. Vieniems marškiniams pasiūti audė skirtingo pločio
medžiagą: stuomeniui platesnę, rankovėms siauresnę. Siūnant stačiakampiai
rankovių medžiagos gabalai, vadinami perpetėmis, užsibaigdavo ties kaklu.
Iškirptė buvo didelė. Perpetės siuvinėjamos sudėtingais geometriniais rudos,
juodos, raudonos, mėlynos spalvos raštais, užaudžiamos raudonais siūlais.
Liemenė - vienspalvės
vilnonės, žalios, mėlynos, violetinės, rudos, juodos liemenės kartais su įaustomis
siauromis ryškesnių spalvų juostelėmis. Ankstyvosios liemenės buvo trumpos,
įliemenuotos su didelėm iškirptėm. Vėliau ilgesnės, nuo liemens platėjančios su
mažesniu keturkampiu arba apvaliu iškirpimu.
Švarkelis – yra kelių tipų – ilgi ir trumpi, storo vilnonio
ir aksominio audinio ir plonos šilkinės ar medvilninės medžiagos, primenantys
puošnius marškinėlius – bluskes.
Prijuostė - XIX a.pr.
prijuostės buvo balto lino su išilgai įaustais raudonų dryžių raštais. Kartais
apačioje raštai būdavo įaudžiami ir skersai. Vėliau prijuostės buvo tamsesnės –
vienspalvės tolygiai margos, gėlėtos
arba išilgadryžės, dažniausiai šilkinės.
Juostos – buvo dviejų tipų. Vienos pla
Delmonas
Papuošalai
Galvos apdangalai – kaip ir visas kostiumas susijęs su tradicijomis ir
papročiais. Merginos kasas pynė iš daugybės sruogų ir įvairiai dėjo jas aplink
galvą, įmantriai tvirtino pakaušyje. Į kasas įpindavo įvairiausių kaspinų,
juostelių, įvairiaspalvių vilnonių siūlų. Ypatinga buvo jaunamarčių galvos
danga. Iki XIXa. Pr. Moterys puošėsi kykais . Tai puošnus iš kiauraraščių
pinikų (mezginių, nėrinių, batisto ar tiulio)
pagamintas galvos apdangalas su šonuose svyrančiais puošnaus audinio
galais. Ištekėjusios moterys mynė kasas ir slėpė jas po skaromis (skepetomis).
Muturas – balta lininė siuvinėta skara, įvairiai muturiuojama apie galva.