Vestuvių veikėjai

Etnografinių vestuvių apeigose tik nedidelė dalis jų dalyvių yra paprasti svečiai. Dauguma turi tam tikras pareigas ir užduotis, priklausomai nuo statuso šeimoje. Žinoma, pagrindiniai vestuvių veikėjai yra jaunieji. Tačiau ne mažiau svarbūs yra jaunųjų tėvai, broliai, seserys, artimiausi draugai. XIX a. Mažosios Lietuvos vestuvių aprašymuose sutinkame ir tik šiam kraštui būdingus personažus.

 

Kvieslys. XVII a. pirmoje pusėje žinią apie vestuvių personažą – kvieslį pateikė E.Vagenris. Šimtmečiu vėliau kvieslį pamini K.Donelaitis Metuose. (Štai, kvieslys puikiai rėdyts ir raits pasirodė, Ir visus svotbon ateit pas Krizą paprašė.). Kvieslio vaidmuo išliko svarbus ir XIX amžiuje. Apeiginis kvietimas į vestuves to meto Mažojoje Lietuvoje dar buvo plačiai išlikęs. Rytų Prūsijos lietuvių papročiuose pakvietimas per kvieslį buvo laikomas net svarbesniu už asmenišką pačių jaunųjų ar jų tėvų žodį. Kvieslys – raitas, originaliai pasipuošęs vestuvių personažas, mokėjęs šmaikščių oracijų ir dainų. Žvejų kaimuose svečius sukviesdavusios ir  kvieslės – mergaitės su baltomis skepetėlėmis rankose ir su vainikais ant galvų, sakydamos oraciją (oracija yra išlikusi).



Šiandieną, kviečiant svečius į vestuves galima būtų taip pat prisiminti šį teatrališką vestuvių personažą. Kvieslio apsilankymas neabejotinai pradžiugintų kviečiamuosius. Tačiau ne visus papročius tiktų atgaivinti šiandien (kvieslys raitas įjodavo net į pačią stubą ir pan.).

Žvejų kvieslės – mergaitės su baltomis skepetėlėmis rankose ir su vainikais ant galvų, šiandieną  kviečiamuosius į vestuves taip pat neabejotinai nudžiugintų. 
                                    

 
Lietuvininkų piršlienė ir svočia (župonė). Mažosios Lietuvos vestuvėse aptinkami saviti moteriški personažai. Iš istorinės medžiagos sužinome apie lietuvininkų piršlienę – piršlio žmoną, kurią šis siųsdavo apsižvalgyti, atsiklausti. Lietuvininkai apie piršlienę sakydavo: ta pirmučiau vinčiavojo, nekaip kunigs. Užgertuvių ceremonijai vadovavo moteris – svočia (župonė). Marčios župonė sutikdavusi jaunojo pulką marčios kertėje. Moteris vadovavusios gaubtuvių apeigai.
 
Šiuolaikinėse vestuvėse pritaikant tradicinius Mažosios Lietuvos vestuvinius papročius, svarbu atkreipti dėmesį, kad svočios rolė, atliekant įvairias vestuvines apeigas yra žymiai ryškesnė nei piršlio. Piršlio vaidmuo Mažojoje Lietuvoje buvo svarbus tik per piršlybas.
 

 
Martvežys (dar vadintas keliavežiu, važničia). Savitas personažas lietuvininkų vestuvėse – martvežys. Tai vežimo, kurį jaunikis pasiųsdavo parsivežti jaunąją iš jos tėvų namų, vežėjas. Martvežio pareiga buvo prižiūrėti marčios vežime uždegtas žvakes, saugoti vežimo puošmenis. Martvežys drauge su savo padėjėjais – tavorčiais turėjo saugoti ir nuotakos kampą nuo įsibrovėlių. Marčiai kur nors išėjus šis atsisėsdavo jos vieton.
 
Folkloro elementais paįvairintose vestuvėse martvežys turėtų būti vienas iš ryškesnių personažų.
Šiuolaikinėse vestuvėse pagal senąsias XIX a. tradicijas būtinas folkloro ansamblis, gerai išmanantis vestuvinių apeigų prasmę,žinantis jų atlikimo eigą ir mokantis jas lydinčias dainas.